- grumzti
- grum̃zti, -džia, -dė intr.
1. SD66, K, Jn, Tlž, Klp, Krtn, Als, Kv, Kn grasinti, ketinti keršyti, pykti, drausti: Vyras grum̃zdžia ant anos, t. y. keta, taisos, baudžias vaksyti J. Jonis jau grum̃zda ant tavęs Kal. Grumzdžiu su kumščia R29. Užmuštojo gentys pradėjo grumzti S.Dauk. Vėtros grumzdž mus išardyt KlvD361. Ansai melagis ... grumzdžia mus užmušt RD193. Surišo ir grumzdė ją nušauti prš. Kur kas didesnis pavojus grumzdė Gmž. Skolos lyg vandens bangos kilo ir grumzdė juos apdengti prš. Juk žinai, kaip bėdžius toks už pašarą menką tau, kad jam grumzdì, pasilenkęs užžagrį velka K.Donel. Šitai brolis tavo Esau grumzd (keta) tave užmušti BB1Moz27,42. Kunigaikštis šio svieto ... grumzdžia smarkiai PK61. Mums savo žodyj gana grumzdęs esi KlM1716. Bark (grumzk), graudenk Bt2PvTm4,2. Grumzdė miestui ... sudaužymu jo DP311. | Moters grum̃zdžia už tavo negražius žodžius J. Pradest anys ant jo grumzti, alba rūgoti BPI44.
grumztinai adv. SD66. | refl.: Grumzdžias ... ižvartyt SPI19.2. džirgžti, gurgždėti trinantis: Gardis į tekinius grum̃zdžia, t. y. trinas J. Bulvės neišvirusios grum̃zdžia dantyse J. 3. negarsiai griausti, grumenti: Čaižo orą birbynės, grumzdžia būgnai rš. Debesiai jau senokai tvenkės ir grumzdė rš. 4. refl. drumstis: Oras grum̃zdžias ..., kad vėjas pakyla prieš lietų, t. y. ūktis pradeda J. 5. refl. sielvartauti: Jis labai grum̃zdžiasi Tršk. \ grumzti; pagrumzti; sugrumzti
Dictionary of the Lithuanian Language.